Sunkiausi KET klausimai: ką rodo tikri atsakymų duomenys

Devyni sunkiausi klausimai mūsų kataloge

Sąrašas atrodo atsitiktinis: vežimas, perėja, lenkimas, mopedo padangos. Bet sudėjus juos greta matyti trys spąstai, kurie kartojasi beveik kiekviename.

Kodėl būtent šie klausimai apgauna

Pirma: visi devyni turi daugiau nei vieną teisingą atsakymą. Tai svarbiausia viso sąrašo savybė. Pažymėjus tris teisingus atsakymus iš keturių, rezultatas vis tiek – klaida. Toks klausimas nebaudžia už nežinojimą; jis baudžia už sustojimą. Radę vieną akivaizdžiai teisingą variantą, dauguma nustoja skaityti likusius, o tada net puikiai išmokta taisyklė nepadeda.

Antra: taisyklė turi sąlygą arba išimtį, o ji slepiasi sakinio gale. Kelių eismo taisyklės retai sako paprastą „draudžiama“. Kur kas dažniau sakoma „draudžiama, išskyrus…“ arba „galima, o ne gyvenvietėse – ir…“. Mokantis mintinai galvoje lieka pirmoji sakinio pusė, o klausimo variantai sudėlioti būtent iš antrosios.

Trečia: kalbama apie tai, ko patys niekada nedarėte. Vadeliojimas, jodinėjimas, mopedo padangos, dviračių laikiklis ant bagažinės – šitų situacijų vairavimo pamokose nepravažiuosite. Nėra prie ko prisirišti, todėl atsakoma iš sveiko proto, o sveikas protas čia veda šalin nuo taisyklės.

1. Kai teisingi yra trys atsakymai iš keturių (75 proc. klaidų)

Klausimas iš mūsų katalogo

Kokie reikalavimai keliami vadeliojant ar jodinėjant tamsiuoju paros metu?

1. Vadeliojimas ir jodinėjimas tamsiuoju paros metu yra draudžiamas.
2. Vadeliotojas arba raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
3. Kairėje vežimo, rogių ar gyvulių voros pusėje privalo degti žibintai: priekyje – baltas, gale – raudonas.
4. Joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu draudžiama.

Rodyti atsakymą

Teisingi atsakymai

• 2Vadeliotojas arba raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• 3Kairėje vežimo, rogių ar gyvulių voros pusėje privalo degti žibintai: priekyje – baltas, gale – raudonas.
• 4Joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu draudžiama.

Vadeliojant tamsiuoju paros metu, privaloma naudoti žibintus (baltą priekyje, raudoną gale) kairėje pusėje ir vilkėti ryškiaspalvę liemenę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu yra visiškai draudžiama.

KET 70: Vadeliojant... keliais tamsiuoju paros metu... kairėje vežimo... pusėje turi degti žibintai... vadeliotojas... raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę... KET 72.5: ...draudžiama joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu.

Peržiūrėti klausimą kataloge

Klaidos šaltinis matyti iš pirmo varianto: jis sako, kad tamsiuoju paros metu draudžiama ir vadelioti, ir jodinėti. Skamba logiškai – naktį kelyje su arkliu tikrai ne vieta. Tačiau taisyklės draudžia siauriau. KET 72.5 punktas draudžia tik „joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu“ – vadinasi, vadeliojimas naktį apskritai nedraudžiamas, o jodinėjimas draudžiamas ne visur, o būtent važiuojamojoje dalyje.

Kad vadelioti naktį galima, matyti ir iš KET 70 punkto, kuris tam nustato reikalavimus: „Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, kairėje vežimo, rogių, gyvulių ar paukščių voros pusėje turi degti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos šviesos. […] Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.“

Taisyklė, kuri nustato, kaip kažką daryti, negali to paties uždrausti. Todėl pirmasis variantas atkrenta, o likę trys – žibintai, liemenė ir draudimas joti važiuojamąja dalimi – visi teisingi. Antra klaidos banga kyla būtent čia: atmetę pirmąjį variantą, daugelis pažymi vieną ar du iš trijų likusių ir sustoja.

2. Kai sąlyga sakinio gale keičia atsakymą (72 proc. klaidų)

Klausimas iš mūsų katalogo

Norėdami perspėti lenkiamos transporto priemonės vairuotoją apie savo ketinimą ne gyvenvietėje, galite:

1. Naudoti garso signalą.
2. Perjunginėti žibintų šviesas (artimąsias/tolimąsias).
3. Įjungti avarinę šviesos signalizaciją.
4. Privažiuoti kuo arčiau ir rodyti signalą ranka.

Rodyti atsakymą

Teisingi atsakymai

• 1Naudoti garso signalą.
• 2Perjunginėti žibintų šviesas (artimąsias/tolimąsias).

Taisyklės numato du būdus, kaip galima atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį: perjunginėjant žibintų šviesas (galima visur) arba naudojant garso signalą (galima tik ne gyvenvietėse).

KET 89: Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.

Peržiūrėti klausimą kataloge

Visa taisyklė telpa į vieną sakinį – KET 89 punktą: „Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.“ Sakinyje yra dvi dalys ir tik antroji turi sąlygą.

Klystama dviem kryptimis. Vieni „ne gyvenvietėse“ pritaiko visam sakiniui ir nusprendžia, kad tai klausimas apie garso signalą, tad pažymi tik jį. Kiti, atvirkščiai, prisimena, kad gyvenvietėje signalizuoti negalima, ir pažymi tik šviesas. Tikrasis atsakymas – abu variantai kartu, nes klausiama būtent apie važiavimą ne gyvenvietėje, kur galioja ir bendra leidžiamoji dalis (šviesų perjunginėjimas), ir sąlyginė (garso signalas).

Likę du variantai atkrenta paprasčiausiu būdu: avarinė šviesos signalizacija ir mostas ranka KET 89 punkte tiesiog neminimi. Kai vienas taisyklės sakinys išvardija leidžiamus būdus, į sąrašą neįtrauktas būdas nėra „taip pat galimas“ – jis tiesiog už taisyklės ribų.

3. Kai griežčiausias atsakymas yra neteisingas (74 proc. klaidų)

Klausimas iš mūsų katalogo

Kada vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją?

1. Kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.
2. Jeigu už jos yra kliūtis (grūstis), dėl kurios reikėtų sustoti perėjoje.
3. Visada, kai perėjoje yra bent vienas pėsčiasis.
4. Jei pėsčiasis artėja prie perėjos.

Rodyti atsakymą

Teisingi atsakymai

• 1Kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.
• 2Jeigu už jos yra kliūtis (grūstis), dėl kurios reikėtų sustoti perėjoje.

Siekiant apsaugoti pėsčiuosius, taisyklės draudžia vairuotojui įvažiuoti į perėją, kol pėstieji nėra saugiai pasitraukę iš jo važiavimo juostos. Taip pat draudžiama įvažiuoti į perėją, jei teks joje sustoti, nes tai blokuotų pėsčiųjų judėjimą.

KET 32: Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.

Peržiūrėti klausimą kataloge

Šis klausimas gaudo atsargiuosius. Trečiasis variantas – draudžiama visada, kai perėjoje yra bent vienas pėsčiasis – atrodo saugiausias, o egzaminuose įprasta manyti, kad saugiausias atsakymas yra teisingas. Čia taip nėra.

KET 32 punktas nurodo tiksliai du atvejus: „Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.“ Lemiami yra žodžiai „iš jo užimamos eismo juostos“. Draudimas susietas su jūsų juosta, o ne su visa perėja: kelyje su keliomis juostomis viena kryptimi pėsčiasis, jau perėjęs jūsų juostą, draudimo nebepalaiko. Todėl formuluotė „visada, kai perėjoje yra bent vienas pėsčiasis“ yra griežtesnė už pačią taisyklę.

Ketvirtasis variantas – prie perėjos artėjantis pėsčiasis – neteisingas kitu pagrindu: tai ne vienas iš dviejų KET 32 punkte išvardytų atvejų. Tai nereiškia, kad artėjantis pėsčiasis vairuotojui nieko nekeičia. Elgesį prie nereguliuojamos perėjos nustato atskiras KET 30 punktas: vairuotojas „privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą […] įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį“. Tai dvi skirtingos pareigos skirtinguose punktuose, ir klausimas yra apie pirmąją.

4. Kai taisyklė mopedui nėra taisyklė automobiliui (70 proc. klaidų)

Klausimas iš mūsų katalogo

Kada draudžiama eksploatuoti mopedą su vasarinėmis padangomis?

1. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.
2. Gruodžio-vasario mėnesiais.
3. Kovo-lapkričio mėnesiais, jei kelias šlapias.
4. Kovo-lapkričio mėnesiais, jei kelias apsnigtas ar apledėjęs.

Rodyti atsakymą

Teisingi atsakymai

• 2Gruodžio-vasario mėnesiais.
• 4Kovo-lapkričio mėnesiais, jei kelias apsnigtas ar apledėjęs.

Mopedams taikomi švelnesni reikalavimai nei automobiliams. Su vasarinėmis padangomis jiems draudžiama važiuoti tik žiemos mėnesiais (gruodį, sausį, vasarį) ir pereinamuoju laikotarpiu (kovą-lapkritį), jei kelias yra apsnigtas ar apledėjęs.

KET 230 p.: Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

Peržiūrėti klausimą kataloge

Čia – pats gražiausias spąstas visame sąraše, ir jį paaiškina viena aplinkybė: KET 230 punktas yra dviejų sakinių pastraipa, kurioje kalbama apie dvi skirtingas transporto priemonių grupes.

Pirmasis sakinys: „Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.“ Antrasis: „Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.“

Variantas „nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.“ pažodžiui pakartoja pirmąjį sakinį – tai datos, kurias visi išmoksta mintinai ruošdamiesi. Bet tame pačiame sakinyje mopedai yra tarp išimčių. Klausimas duoda būtent tą atsakymą, kurį žmogus geriausiai atsimena, ir jis yra neteisingas, nes priklauso kitai transporto priemonių grupei.

Trečiasis variantas keičia vieną žodį: „šlapias“ vietoj „apsnigtas ar apledėjęs“. Šlapias kelias taisyklėje neminimas. O teisingi yra du atsakymai iš keturių – gruodžio– vasario mėnesiai ir kovo–lapkričio mėnesiai su sniegu ar ledu – todėl net teisingai atpažinę sąlygą su ledu, bet nepažymėję žiemos mėnesių, klausimą prarasite.

Dar trys klausimai iš to paties devyneto

Kur pėstiesiems draudžiama kirsti važiuojamąją dalį (71 proc. klaidų). Ketvirtasis variantas siūlo patogią taisyklę: draudžiama visur, kur nėra perėjos. Taisyklės sako priešingai – KET 42 punktas leidžia eiti per kelią ir be perėjos: „Kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu.“ Draudimas susietas ne su perėjos nebuvimu, o su konkrečiais kelio elementais: KET 48.1 punktas draudžia eiti „tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarų, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas)“, o 48.2 – „judėti automagistrale ar greitkeliu“. Atkreipkite dėmesį į išimtį skliaustuose: būtent ji dažniausiai ir lieka neperskaityta.

Kada draudžiama apsisukti ne sankryžoje (67 proc. klaidų). Čia visas skirtumas – vienas skaičius. KET 116.5 punktas draudžia apsisukti „vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų“, o klausime šalia stovi variantas su 50 metrų. Antrasis teisingas atsakymas ateina iš KET 116.6 punkto: draudžiama „keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais arba kelio ženklais bei horizontaliuoju ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas“. Skiriamoji juosta pati savaime dar nėra draudimas – draudimas dingsta ten, kur apsisukimo vieta įrengta ir paženklinta.

Kada negalima įvažiuoti į sankirtą degant leidžiamam signalui (68 proc. klaidų). Žalias signalas nėra leidimas atsidurti sankryžos viduryje. KET 160 punktas: „Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.“ O KET 161 punktas prideda antrą pareigą: įsijungus leidžiamajam signalui vairuotojas „privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos […], ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius“. Trečias teisingas variantas – sankryža, paženklinta geltonu tinkleliu: šis horizontalusis ženklinimas žymi kaip tik tokią sankirtą, kurioje galioja KET 160 punkto draudimas, todėl į geltonu tinkleliu pažymėtą plotą įvažiuoti galima tik įsitikinus, kad jame nereikės sustoti. Žalia šviesa suteikia teisę važiuoti, bet nepanaikina pareigos praleisti tuos, kurie sankryžą jau baigia.

Kurios temos sunkiausios

Į sunkiausiųjų viršūnę patenka ir klausimai su paveikslėliu – kelio ženklo ar ženklinimo atpažinimas. Sudėjus dvylika sunkiausių mūsų katalogo klausimų (devynis tekstinius iš lentelės ir tris paveikslėlinius, kuriuose klaidų dalis siekia 71–77 proc.), temų pasiskirstymas atrodo taip:

Didžiausia atskira grupė – ženklai ir ženklinimas. Priežastis ta pati kaip ir visur kitur šiame gide: ženklo reikšmė beveik niekada nėra vienas sakinys. Prie jos prikabinta išimčių („išskyrus…“), ribų („didesnė kaip 3,5 t“) ir papildomų adresatų (traktoriai, savaeigės mašinos), o klausimo variantai sudėlioti būtent iš jų.

Kaip treniruotis būtent šiems klausimams

Sunkiausius klausimus mokytis mintinai beprasmiška – jų formuluotės keičiasi, o spąstai lieka tie patys. Vertingiau treniruoti tris įpročius.

Skaitykite visus variantus. Paprasčiausias būdas tai išsiugdyti – spręsti visą testą laiko spaudimu, o paskui grįžti prie kiekvienos klaidos ir įvardyti, kuris žodis variante buvo lemiamas. Tam skirta testų sprendimo dalis: ji rodo ne tik rezultatą, bet ir kiekvieno klausimo paaiškinimą su nuoroda į konkretų KET punktą.

Skaitykite pirminį šaltinį. Kai suklystate, atsiverskite ne paaiškinimo santrauką, o patį taisyklių punktą. Kiekvienas katalogo klausimas turi nuorodą į KET punktą – būtent ten pamatysite tą „išskyrus“, kurio santraukoje nebūna.

Atskirai treniruokite sankryžas. Sankryžų klausimai sunkūs ne dėl teksto, o dėl to, kad juos reikia įsivaizduoti. Jiems skirti sankryžų scenarijai – interaktyvios situacijos, kuriose matyti, kas iš kur važiuoja.

Kaip skaičiavome

Skaičiai paimti iš mūsų platformos atsakymų istorijos 2026 m. rugpjūčio 24 d. Skaičiuota taip: kiekvienam lietuvių kalba pateiktam klausimui imta neteisingų atsakymų dalis nuo visų to klausimo bandymų, o į palyginimą įtraukti tik tie klausimai, kurie buvo bandyti bent 25 kartus – kitaip atsitiktinumas iškeltų į viršų retai matomus klausimus. Bendra imtis – daugiau nei 190 000 atsakytų klausimų.

Sąrašas keisis: kuo daugiau žmonių sprendžia, tuo tikslesnės proporcijos, todėl prie skaičių verta pasitikrinti datą. Ir dar viena riba, kurią verta žinoti: tai rodo, kur klysta besimokantieji, o ne kur klystama vairuojant. Sunkus klausimas nebūtinai reiškia sunkią situaciją kelyje – dažniau jis reiškia taisyklę, kurios formuluotę lengva supaprastinti.