Kas turi pirmenybę sankryžoje: nuo reguliuotojo iki dešinės rankos taisyklės

Pirmumo eilė: keturios pakopos, tikrinamos iš viršaus

Pirmumas sankryžoje niekada nesprendžiamas iš karto pagal kelio ženklą. Pirma pažiūrima, ar nėra aukštesnės pakopos: taisyklėse ši viršenybė užrašyta atvirai.

„KET 8. […] Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.“

„KET 167. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.“

Verta įsidėmėti ir tai, ką reiškia pati pareiga, apie kurią čia visą laiką kalbama: „KET 3.2. Duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.“ Vadinasi, „praleidau“ nėra tas pats, kas „spėjau prasmukti“: jeigu dėl tavo manevro kitas vairuotojas turėjo atleisti akceleratorių, kelias nebuvo duotas.

Reguliuotojas: signalas, kuris viršija visus kitus

Reguliuotojas sankryžoje pasitaiko retai – dėl gedimo, avarijos, eisenos ar didelio renginio – bet egzamine jo signalai tikrinami nuolat, nes juos reikia perskaityti be ženklų ir be spalvų. Svarbiausia mintis paprasta: reikšmę lemia ne ranka, o tai, kuria puse reguliuotojas atsisukęs į tave.

„KET 77. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:

77.1. rankos ištiestos į šalis arba nuleistos: 77.1.1. iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį; 77.1.2. iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;

77.2. dešinė ranka ištiesta į priekį: 77.2.1. iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis; 77.2.2. iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę; 77.2.3. iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas; 77.2.4. pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;

77.3. ranka pakelta aukštyn: 77.3.1. visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi; 77.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.“

Tos pačios trys pozos, sudėtos greta pagal tai, iš kurios pusės reguliuotoją matai. Rodyklės rodo leidžiamas kryptis, juosta – kad važiuoti negalima. Į akis krinta viena eilutė: ištiesus dešinę ranką į priekį, šonai nustoja būti vienodi – iš kairiojo leidžiama viskas, o iš dešiniojo – nieko.

Į akis krinta ir tai, ko sąraše nėra: kai rankos ištiestos į šalis, sukti į kairę arba apsisukti neleidžiama niekam – leidžiama tik tiesiai ir į dešinę. Šitą detalę pamiršus, klausimas atrodo lengvas, o atsakymas išeina neteisingas.

Klausimas iš mūsų katalogo

Reguliuotojas stovi šonu į jus, rankos ištiestos į šalis. Ką tai reiškia?

1. Visų transporto priemonių eismas draudžiamas.
2. Leidžiama važiuoti visomis kryptimis.
3. Leidžiama važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę.
4. Leidžiama važiuoti tik tiesiai.

Rodyti atsakymą

Teisingas atsakymas

• 3Leidžiama važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę.

Kai reguliuotojas stovi šonu į eismo dalyvius, o jo rankos nuleistos arba ištiestos į šalis, iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę. Iš krūtinės ir nugaros pusės eismas draudžiamas.

KET 77.1.1: rankos ištiestos į šalis arba nuleistos: iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę...

Peržiūrėti klausimą kataloge

Šviesoforas: kol jis veikia, ženklai tyli

Antroji pakopa dažniausiai ir yra ta, dėl kurios pirmumo ženklų sankryžoje net nereikia skaityti. KET 167 punktas nurodo vadovautis šviesoforo signalais, „kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai“. Bet žalias signalas dar nereiškia, kad sankryža tuščia ir niekam nereikia duoti kelio.

„KET 161. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.“

Atskirai įsimintina papildoma sekcija su žalia rodykle. Ji leidžia važiuoti, bet pirmumo nesuteikia:

„KET 163. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams, išskyrus Taisyklių 163¹ punkte nurodytą atvejį.“

Ta pati logika galioja ir apsisukant reguliuojamoje sankryžoje: „KET 163¹. Apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.“

Kai šviesoforas nustoja veikti, pakopa tiesiog pasikeičia. Išjungtas arba geltonas mirksintis signalas grąžina galią kelio ženklams – ir tik jeigu ženklų nėra, klausimas keliauja žemyn, iki kelio dangos ir dešinės rankos taisyklės.

Žalias signalas neatleidžia nuo pareigos praleisti pėsčiąjį

Tai dažniausiai supainiojama pirmumo situacija mieste ir viena klastingiausių egzamine, nes atsakymą lemia ne tavo signalas, o tai, kada pėsčiasis įžengė į važiuojamąją dalį.

„KET 28. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui.“

Taisyklė sujungia dvi sąlygas, ir abi svarbios. Pirma – pėsčiasis pradėjo eiti teisėtai, kai jam degė leidžiamasis signalas. Antra – jis nespėjo pereiti. Tokiu atveju tavo žalias signalas jokios teisės važiuoti pro jį nesuteikia; sustoji ir palauki, kol jis baigs eiti. Pėsčiasis, kuris žengė į važiuojamąją dalį jau degant draudžiamajam signalui, į šią taisyklę nepatenka – bet ir tada galioja bendroji pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 9).

Klausimas iš mūsų katalogo

Jūs važiuojate tiesiai per reguliuojamą sankryžą. Šviesoforas rodo žalią signalą. Ar privalote duoti kelią pėstiesiems, kurie nespėjo pereiti važiuojamosios dalies?

1. Ne, nes pėstieji turėjo pereiti degant jiems leidžiamam signalui.
2. Taip, privalote duoti kelią nespėjusiam pereiti pėsčiajam.
3. Privalote duoti kelią tik jei pėstysis yra Jūsų eismo juostoje.
4. Privalote duoti kelią tik vaikams ir senyvo amžiaus asmenims.

Rodyti atsakymą

Teisingas atsakymas

• 2Taip, privalote duoti kelią nespėjusiam pereiti pėsčiajam.

Vairuotojo pareiga yra užtikrinti pėsčiųjų saugumą. Net ir degant leidžiamam signalui, vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, kurie įžengė į važiuojamąją dalį degant jiems leidžiamam signalui, bet nespėjo pereiti. Saugumas yra svarbiau už formalų pirmumą.

KET 28: Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam...

Peržiūrėti klausimą kataloge

Pirmumo ženklai: ką tiksliai reiškia kiekvienas

Trečioji pakopa įsijungia nereguliuojamoje sankryžoje. Pirmumo ženklai atsakymą pateikia iš karto – reikia tik tiksliai žinoti, ką kiekvienas iš jų sako.

Du dalykai, kuriuos verta atskirti. Pirma, „Stop“ nuo „Duoti kelią“ skiriasi tik privalomu sustojimu – pirmumo prasme jie identiški, todėl prie „Stop“ sustoti privalu ir tada, kai sankryža visiškai tuščia. Antra, papildoma lentelė „Pagrindinio kelio kryptis“ pakeičia visą uždavinį: ji nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje, ir kelias duodamas ne visiems iš eilės, o būtent važiuojantiems pagrindiniu keliu.

Kai ženklų nėra: pagrindinį kelią lemia danga

Užmiestyje ir mažesnėse gatvėse pirmumo ženklų dažnai tiesiog nėra. Tada „pagrindinis kelias“ nustatomas pagal apibrėžimą, o jame yra dvi vietos, kurios pamirštamos dažniausiai.

„KET 3.14. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.“

Pirmoji spąstų vieta – asfalto ruožas prieš pat sankryžą. Žvyrkelis, kurio paskutiniai penkiasdešimt metrų išasfaltuoti, nuo to pagrindiniu netampa; jis lieka šalutinis. Antroji – paskutinis sakinys: reguliuojamoje sankryžoje pagrindinio kelio apskritai nėra, todėl atsakymas „aš važiavau pagrindiniu“ prie veikiančio šviesoforo neturi prasmės.

O kai net dangos nustatyti nepavyksta, taisyklės pasirenka atsargesnį variantą už tave: „KET 159. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo kelio ženklų, kelio ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“ arba „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.“

Klausimas iš mūsų katalogo

Kas yra „pagrindinis kelias“ nereguliuojamoje sankryžoje?

1. Kelias, kuriuo važiuoja daugiau transporto priemonių.
2. Kelias, pažymėtas atitinkamais pirmumo ženklais, arba kelias su kietąja danga kelio be dangos atžvilgiu.
3. Platesnis kelias.
4. Kelias, kuriuo važiuojama tiesiai.

Rodyti atsakymą

Teisingas atsakymas

• 2Kelias, pažymėtas atitinkamais pirmumo ženklais, arba kelias su kietąja danga kelio be dangos atžvilgiu.

Pagrindinio kelio sąvoka yra apibrėžta taisyklėse. Tai gali būti kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“ ir kt. Taip pat, jei ženklų nėra, pagrindiniu laikomas kelias su kietąja danga (asfaltas, betonas) kelio su žvyro danga ar be dangos atžvilgiu.

KET 3.14: Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“...; kelias su kietąja danga ... kelio su biriąja danga ... ar kelio be dangos ... atžvilgiu...

Peržiūrėti klausimą kataloge

Nelygiareikšmių kelių sankryža: šalutinis duoda kelią

Kai nustatyta, kuris kelias pagrindinis, o kuris šalutinis, taisyklė yra viena ir trumpa:

„KET 154. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.“

Atkreipk dėmesį į du žodžius. „Artėjančioms“ – vadinasi, praleisti reikia ir tą, kuris dar tik artėja prie sankryžos, o ne vien tą, kuris jau į ją įvažiavo. Ir „transporto priemonėms“ – be jokių išlygų dėl krypties: šalutiniu keliu atvažiavęs vairuotojas duoda kelią visiems pagrindiniu keliu važiuojantiems, nesvarbu, ar jie važiuoja tiesiai, ar suka.

Kryptis svarbi tik tarp tų, kurie abu yra pagrindiniame kelyje – jų tarpusavio eilę sprendžia jau kitos taisyklės, aprašytos toliau.

Dešinės rankos taisyklė: dvi sąlygos, be kurių ji negalioja

Ketvirtoji pakopa – ta pati garsioji „dešinės rankos taisyklė“. Taisyklėse ji neturi tokio pavadinimo, užtat turi tikslią formuluotę:

„KET 155. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.“

Sakinyje yra dvi sąlygos, ir abi būtinos. Pirma, keliai turi būti lygiareikšmiai – jeigu vienas iš jų pagrindinis, dešinės rankos taisyklė net neįsijungia. Antra, trajektorijos turi kirstis. Jeigu tu suki į dešinę, o iš dešinės atvažiuojantis vairuotojas važiuoja tiesiai, judesiai vyksta skirtingose sankryžos dalyse ir viena kitai netrukdo – toks atvejis į 155 punktą nepatenka.

Klausimas iš mūsų katalogo

Kokia tvarka transporto priemonės pravažiuos šią sankryžą?

1. A, B, C
2. C, A, B
3. C, B, A
4. A, B, vienu metu, po to C

Rodyti atsakymą

Teisingas atsakymas

• 3C, B, A

Tai lygiareikšmių kelių sankryža, kurioje galioja dešinės rankos taisyklė. Automobiliui C iš dešinės nėra kliūties, todėl jis važiuoja pirmas. Jam pravažiavus, kliūties iš dešinės nebeturi automobilis B, todėl jis važiuoja antras. Paskutinis važiuoja automobilis A, kuris privalėjo praleisti iš dešinės atvažiavusį B.

KET 155: Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.

Peržiūrėti klausimą kataloge

Sukant į kairę ir apsisukant – papildoma pareiga

Posūkis į kairę yra atskira pirmumo istorija, nes jis kerta priešpriešinį srautą. Ši pareiga galioja ir pagrindiniame kelyje: priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas važiuoja tuo pačiu, taigi lygiareikšmiu, keliu:

„KET 157. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.“

Svarbu: 157 punktas kalba apie priešinga kryptimi važiuojančius. Tas, kuris artėja iš šono, į šią taisyklę nepatenka – jo atžvilgiu sprendžia 154 arba 155 punktas. Ir dar viena pareiga, kuri prisideda prie kiekvieno posūkio, į kurią pusę besuktum:

„KET 158. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.“

Specialiosios transporto priemonės: pirmumas virš visų pakopų

Greitosios pagalbos, ugniagesių ar policijos automobilis (šnekamojoje kalboje – „operatyvinis transportas“) pirmumo pakopų neardo, o stovi virš jų, bet tik esant konkrečiam požymių deriniui:

„KET 12. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.“

Reikalingi abu požymiai – švyturėliai ir specialieji garso signalai. Stovinčiai specialiajai transporto priemonei su vienais švyturėliais taikoma kita taisyklė: „KET 187. […] Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir raudonu arba tik mėlynu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“ Simetriškai ir pačiam specialiosios transporto priemonės vairuotojui pirmumas nėra besąlyginis: taisyklės leidžia juo pasinaudoti „tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias“ (KET 186).

Dažnas painiavos šaltinis – oranžinis švyturėlis ant kelio darbų ar sunkiasvorio krovininio automobilio. Jis pirmumo visiškai nesuteikia: „KET 188. […] Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų.“

Trys išspręstos situacijos: kas važiuoja pirmas

Toliau – trys tipinės sankryžos, išspręstos ta pačia tvarka: pirma nustatoma pakopa, tada taikomas punktas.

1. Nereguliuojama lygiareikšmių kelių sankryža. Reguliuotojo nėra, šviesoforo nėra, pirmumo ženklų nėra, danga abiejuose keliuose vienoda. Tu važiuoji tiesiai, iš dešinės tiesiai artėja kitas automobilis – trajektorijos kertasi, tad pagal KET 155 punktą kelią duodi tu. Pakeisk sąlygą: jeigu tu suki į dešinę, o jis važiuoja tiesiai, jūsų keliai nesikerta ir niekas nieko neblokuoja – važiuojate kartu, kiekvienas savo puse.

2. Pagrindinis kelias, tu suki į kairę, iš šalutinio laukia trečias. Tu važiuoji pagrindiniu keliu ir suki į kairę. Priešais tave pagrindiniu keliu tiesiai atvažiuoja antras automobilis, o iš šalutinio kelio prie sankryžos priartėja trečias. Eilė išeina tokia: pirmas pravažiuoja priešpriešinis (KET 157 – jis važiuoja lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai), antras suki tu, o trečiasis, šalutiniu keliu atvažiavęs vairuotojas, laukia visų (KET 154), nes pagrindiniu keliu važiuojantiems kelias duodamas nepriklausomai nuo jų krypties.

3. Pagrindinis kelias sankryžoje pasuka. Tai dažniausiai praleidžiamas atvejis. Ženklas „Pagrindinis kelias“ su lentele „Pagrindinio kelio kryptis“ rodo, kad pagrindinis kelias sankryžoje suka – tarkim, ateina iš tavo pusės ir pasuka į dešinę. Tu pagrindiniu keliu važiuoji tiesiai, o antras vairuotojas atvažiuoja kita pagrindinio kelio atkarpa, tau iš dešinės, ir taip pat važiuoja tiesiai. Kelio ženklas jūsų ginčo nesprendžia, nes abu esate pagrindiniame kelyje:

„KET 156. Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.“

Taigi tarpusavyje jūs elgiatės kaip lygiareikšmių kelių sankryžoje: kelią duodi tam, kuris artėja iš dešinės. Tas pats principas galioja ir tarp dviejų šalutiniais keliais važiuojančių vairuotojų – tik jie abu pirmiausia praleidžia visus pagrindiniame kelyje.

Ko sankryžoje daryti negalima

Pirmumo taisyklės atsako, kas važiuoja pirmas. Šalia jų yra keli draudimai, dėl kurių klystama ne mažiau, o egzamine jie ateina toje pačioje temoje.

„KET 160. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.“ Žalias signalas šio draudimo nepanaikina: jeigu už sankryžos stovi kamštis, į ją įvažiuoti negalima, net jeigu iš paskos signalizuoja.

„KET 150. Sustoti ir stovėti draudžiama: […] 150.8. sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;“

Ir dar viena eilutė, kurią verta prisiminti kiekvieną kartą, kai atrodo, kad įjungtas posūkio signalas ką nors reiškia kitiems: „KET 87. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.“ Posūkio žibintas yra pranešimas apie ketinimą, ne prašymas praleisti ir tuo labiau ne leidimas.

Kaip šitai išmokti, o ne iškalti

Pirmumo taisyklės yra ta tema, kurios nepakanka perskaityti: kol sankryža lieka tekstu, atrodo, kad viskas aišku, o pamačius schemą vėl reikia galvoti nuo pradžių. Todėl pirmiausia mokykis eilės, o ne atskirų atvejų – kiekvieną uždavinį pradėk nuo klausimo „kuri pakopa čia veikia?“ ir tik tada ieškok punkto.

Toliau reikia kartojimo su skirtingomis schemomis. Sankryžų užduotyse situacijos generuojamos, todėl kaskart gauni kitokį kelių, ženklų ir automobilių derinį – iškalti atsakymo iš atminties tiesiog neišeina. Kai eilė pradeda veikti savaime, verta pereiti prie pilnų testų su laikrodžiu, o atskirus punktus pasitikrinti klausimų kataloge. Klausimai pateikiami tokiu pačiu formatu kaip egzamino teste, tad pratinamasi ne tik prie taisyklių, bet ir prie formuluočių.

Kad būtų aišku, kiek to darbo reikia: „Regitros“ skelbiamais duomenimis, 2025 m. B kategorijos teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaikė 38,3 proc. jį laikiusiųjų. Kuriuose klausimuose klystama dažniausiai, surinkome pagal savo platformos duomenis gide sunkiausi KET klausimai.

Šaltiniai

• Kelių eismo taisyklės (KET 3.2, 3.14, 8, 9, 12, 28, 77, 86, 87, 150.8, 154, 155, 156, 157, 158, 159, 160, 161, 163, 163¹, 167, 186, 187, 188), suvestinė redakcija.
• Kelių eismo taisyklių 1 priedas – įspėjamieji ir pirmumo kelio ženklai.
• „Regitra“, egzaminų statistika (B kategorijos egzaminus pirmuoju bandymu išlaikiusių gyventojų dalis): regitra.lt