Kaip pasiruošti KET teorijos egzaminui: keturių savaičių planas

Kiek žmonių išlaiko iš pirmo karto

Pirmiausia verta žinoti, prieš ką stoji. „Regitra“ skelbia lentelę „B kategorijos egzaminus pirmuoju bandymu išlaikiusių gyventojų dalis (proc.)“, ir per dešimtmetį joje matyti viena kryptis – žemyn.

2015 m. iš pirmo karto pavykdavo daugiau nei pusei laikiusiųjų, 2025 m. – nebe keturiems iš dešimties. Priežasčių „Regitra“ šioje lentelėje nenurodo, tad spėlioti neverta. Bet praktinė išvada aiški: nueiti „iš atminties, juk jau šiek tiek pavairavau su tėčiu“ nebeužtenka. Reikia plano.

Kaip atrodo egzaminas: 30 klausimų, 30 minučių, 80 procentų

„Regitra“ nurodo: „Teorijos egzaminas susideda iš 30 bendrųjų klausimų.“ Kai kurioms kategorijų grupėms pridedama specifinių klausimų – A grupei penki, C ir D (T) grupėms po dešimt. Laikas skaičiuojamas paprasčiausiai: „Testui spręsti skiriama tiek minučių, kiek teste yra klausimų“, taigi B kategorijai – 30 minučių, po minutę klausimui.

Riba taip pat aiški: „Teorijos egzaminas laikomas išlaikytu, jei per skirtą laiką teisingai atsakote į ne mažiau kaip 80 proc. klausimų.“

Minutė klausimui skamba dosniai, kol nepradedi skaičiuoti. Ilgesnės formuluotės – apie pirmumo teisę ar manevrus – lengvai suvalgo dvi tris minutes, tad tempo pojūtį irgi reikia išsitreniruoti, o ne atrasti egzamino metu.

Keturių savaičių planas

Keturios savaitės po 20–30 minučių per dieną – tempas, kurį rekomenduojame ir kurio žmonės realiai laikosi. Svarbu ne valandų skaičius, o eiliškumas: pirma temos po vieną, tik paskui maišyti testai su laikrodžiu. Atvirkščiai daryti nenaudinga – maišyti testai per anksti tik parodo, kad dar nemoki, bet nieko neišmoko.

Temines užduotis rasi klausimų kataloge, o pilnus testus su laikrodžiu – egzamino režime. Trečią savaitę įprask spręsti tuo pačiu paros metu, kuriuo esi užsiregistravęs į egzaminą: rytinė galva ir vakarinė galva skaičiuoja pirmumo teisę skirtingai.

Vienas dalykas šiame plane svarbesnis už visus kitus – klaidų sąrašas. Užrašyk ne patį klausimą, o priežastį: „supainiojau, kas praleidžia žiedinėje“, „nepastebėjau, kad ne gyvenvietėje“, „skaičiau tik pusę sakinio“. Po dviejų savaičių tas sąrašas pasidaro įdomus: paaiškėja, kad dvidešimt skirtingų klaidų iš tikrųjų yra trys ar keturios tos pačios priežastys, ir mokytis reikia būtent jų, o ne visų taisyklių iš eilės.

Jeigu iki egzamino liko savaitė

Būna ir taip – data jau nupirkta, o ruoštis dar nepradėta. Tada planas suspaudžiamas, bet eiliškumas nesikeičia. Pirmas dvi dienas sprendi temomis, ne testais: sankryžos, lenkimas, manevrai, pėsčiųjų perėjos. Trečią–penktą dieną – po du pilnus testus per dieną, kiekvieną su laikrodžiu, ir po jų iškart susirandi taisyklės punktą, kurį supainiojai. Šeštą dieną – tik klaidos. Septintą – vienas testas ryte ir viskas.

Sąžiningai: per savaitę tai įmanoma, jeigu tos savaitės metu iš tikrųjų sprendi kasdien. Jeigu numatai praleisti tris dienas iš septynių, pigiau ir ramiau perkelti egzaminą, negu mokėti už bandymą, kurio rezultatą gali nuspėti iš anksto.

Kur klystama dažniausiai: ką rodo mūsų duomenys

Mūsų platformoje lietuviškai atsakyta jau daugiau nei 190 tūkst. kartų, ir šie atsakymai rodo aiškų vaizdą: sunkiausiuose klausimuose suklystama 66–77 proc. kartų. Įdomiausia, kad tai ne egzotika – ne retos avarinės situacijos ir ne kokie nors specialūs ženklai, o kasdienybė: pėsčiųjų perėja, lenkimas užmiestyje, apsisukimas.

Trys tokie klausimai – toliau, kartu su taisyklės formuluote, dėl kurios jie tokie klastingi. Platesnį sąrašą surinkome gide apie sunkiausius KET klausimus.

Pėsčiųjų perėja: kada į ją įvažiuoti draudžiama

Šis klausimas – tarp sunkiausių visame kataloge: mūsų platformos duomenimis, neteisingai į jį atsakoma 74 proc. atvejų. Taisyklė skamba taip:

„KET 32. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.“

Koją pakiša antroji dalis. Dauguma prisimena pėsčiąjį ir pamiršta grūstį: net jei perėja visiškai tuščia, į ją įvažiuoti draudžiama, kai už jos stovi eilė ir tektų sustoti pačioje perėjoje. Tai ir yra tas atvejis, kai „juk niekam nesutrukdžiau“ egzamine nepadeda.

Klausimas iš mūsų katalogo

Kada vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją?

1. Kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.
2. Jeigu už jos yra kliūtis (grūstis), dėl kurios reikėtų sustoti perėjoje.
3. Visada, kai perėjoje yra bent vienas pėsčiasis.
4. Jei pėsčiasis artėja prie perėjos.

Rodyti atsakymą

Teisingi atsakymai

• 1Kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.
• 2Jeigu už jos yra kliūtis (grūstis), dėl kurios reikėtų sustoti perėjoje.

Siekiant apsaugoti pėsčiuosius, taisyklės draudžia vairuotojui įvažiuoti į perėją, kol pėstieji nėra saugiai pasitraukę iš jo važiavimo juostos. Taip pat draudžiama įvažiuoti į perėją, jei teks joje sustoti, nes tai blokuotų pėsčiųjų judėjimą.

KET 32: Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.

Peržiūrėti klausimą kataloge

Lenkimas ne gyvenvietėje: kuo perspėti lenkiamąjį

Antras klausimas iš to paties sunkumo lygio – suklystama 72 proc. atvejų. Čia viską lemia vieta:

„KET 89. Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.“

Šviesų perjunginėjimas minimas be vietos išlygos, o garso signalas – tik ne gyvenvietėse, nes gyvenvietėje galioja atskiras draudimas: „KET 88. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.“ Tiesa, ir šviesos turi savo ribą: „KET 90. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).“

Ir dar viena smulkmena, kurią egzamine mėgstama patikrinti: „KET 87. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.“ Signalas yra perspėjimas, o ne leidimas – parodei šviesomis, bet lenkiamasis dėl to neprivalo tavęs praleisti.

Klausimas iš mūsų katalogo

Norėdami perspėti lenkiamos transporto priemonės vairuotoją apie savo ketinimą ne gyvenvietėje, galite:

1. Naudoti garso signalą.
2. Perjunginėti žibintų šviesas (artimąsias/tolimąsias).
3. Įjungti avarinę šviesos signalizaciją.
4. Privažiuoti kuo arčiau ir rodyti signalą ranka.

Rodyti atsakymą

Teisingi atsakymai

• 1Naudoti garso signalą.
• 2Perjunginėti žibintų šviesas (artimąsias/tolimąsias).

Taisyklės numato du būdus, kaip galima atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį: perjunginėjant žibintų šviesas (galima visur) arba naudojant garso signalą (galima tik ne gyvenvietėse).

KET 89: Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.

Peržiūrėti klausimą kataloge

Apsisukimas ne sankryžoje

Trečias – apsisukimas, kur suklystama 67 proc. atvejų. Taisyklėse išvardytos vietos, kuriose apsisukti draudžiama; dvi iš jų primirštamos dažniausiai:

„KET 116. Apsisukti draudžiama: […] 116.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; 116.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais arba kelio ženklais bei horizontaliuoju ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.“

Įsidėmėk du dalykus. Pirma, matuojama ne abipusiu, o blogesniuoju matomumu – užtenka, kad bent viena kryptimi jis mažesnis kaip 100 metrų. Antra, kelias su skiriamąja juosta apsisukimui uždarytas iš principo, o ne tik ten, kur nubrėžta ištisinė linija: leidžiama tik specialiai tam įrengtose ir paženklintose vietose.

Klausimas iš mūsų katalogo

Kokiomis sąlygomis draudžiama apsisukti ne sankryžoje?

1. Kai kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų.
2. Kai kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 50 metrų.
3. Kai kelyje yra skiriamoji juosta, nepažymėta kaip apsisukimo vieta.
4. Visada, kai kelias turi daugiau nei vieną eismo juostą viena kryptimi.

Rodyti atsakymą

Teisingi atsakymai

• 1Kai kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų.
• 3Kai kelyje yra skiriamoji juosta, nepažymėta kaip apsisukimo vieta.

Taisyklės draudžia apsisukti vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi yra mažesnis kaip 100 metrų, taip pat keliuose su skiriamąja juosta, jei nėra specialiai tam įrengtos ir pažymėtos vietos.

KET 116.5: Apsisukti draudžiama vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; KET 116.6: keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas... apsisukimo vietas.

Peržiūrėti klausimą kataloge

Kaip skaityti klausimą, kad nesuklystum

Visi trys ankstesni klausimai turi bendrą bruožą: atsakymą lemia ne bendra taisyklė, o viena sąlyga joje. „Ne gyvenvietėse“, „bent viena kryptimi“, „išskyrus tam įrengtas vietas“ – būtent šie žodžiai skiria teisingą atsakymą nuo įtikinamai skambančio. Skaitydamas greitai jų nepamatai, nes akis gaudo pažįstamą temą, o ne aplinkybę.

Todėl vertėtų susikurti įprotį per tas kelias sekundes patikrinti keturis dalykus:

• Vieta. Gyvenvietėje ar už jos? Sankryžoje ar ne sankryžoje? Labai dažnai tas pats veiksmas vienur leidžiamas, kitur – draudžiamas.
• Veiksmažodis. „Draudžiama“, „privaloma“, „galima“ – klausimai su neigimu skaitomi lėčiau, nes atsakymas apverčiamas vienu žodeliu.
• Sąlyga. Skaičiai (kad ir tie 100 metrų) ir žodžiai „bent“, „ne mažiau“, „išskyrus“ beveik visada yra tikrasis klausimo turinys.
• Atsakymų skaičius. Dalis klausimų turi daugiau nei vieną teisingą atsakymą. Pažymėjęs pirmą tinkamą ir nuskubėjęs toliau, prarandi tašką ten, kur temą puikiai moki.

Skamba lėtai, bet praktikoje tai kainuoja kelias sekundes klausimui – ir tos sekundės telpa į minutę, kurią ir taip turi.

Penkios klaidos, kurias daro besiruošiantys

Šitos klaidos nesusijusios su taisyklių išmanymu – jos susijusios su tuo, kaip mokomasi. Bet egzamine kainuoja lygiai taip pat.

• Įsimenama atsakymo vieta, o ne taisyklė. Namie „antras variantas“ veikia. Egzamine atsakymai išdėstyti kitaip, ir žinios išgaruoja kartu su tvarka.
• Skaitoma, bet nesprendžiama. Perskaityta taisyklė atrodo aiški, kol nepamatai jos konkrečioje situacijoje. Skaityti verta iškart kartu su tos temos klausimais.
• Klaidos nekartojamos. Neteisingai atsakytas klausimas be grįžimo prie jo yra tiesiog sugaišta minutė. Visa nauda – antrame sprendime.
• Vengiama sankryžų. Pirmumo teisė yra nemaloniausia tema, todėl ji nuolat atidedama. Jeigu supainioji, kas ką praleidžia, spręsk jas atskirai sankryžų užduotyse, kol schema tampa savaime aiški.
• Sprendžiama be laikrodžio. Be laiko limito bet kas atrodo lengva. Bent paskutines dvi savaites testus spręsk taip, kaip vyks egzaminas – 30 klausimų, 30 minučių, be pauzių.

Kada esi pasiruošęs: vienas matuojamas ženklas

„Jaučiuosi pasiruošęs“ nėra matas – tai nuotaika. Mūsų patarimas paprastas ir patikrinamas:

Kodėl 27, o ne 24? Todėl, kad 24 yra riba, o ne tikslas. Namie sprendi ramiai, žinodamas, kad gali perskaityti klausimą dar kartą; egzamine tas pats klausimas atrodo kitaip. Trys papildomi teisingi atsakymai ir yra ta atsarga jauduliui: dar trys klaidos, kurias egzamine gali sau leisti ir vis tiek išlaikyti.

Antra sąlyga svarbesnė už pirmąją. Trys geri rezultatai su ta pačia pasikartojančia klaida reiškia ne pasiruošimą, o vieną skylę, kuri kol kas tiesiog nepataikė į testą. Egzamine pataikys.

Ir dėl aiškumo: tai matas, ne pažadas. Nė viena platforma negali garantuoti rezultato – ji gali tik parodyti, ar jau atsakinėji stabiliai.

Registracija, kaina ir dokumentai

Registruojamasi „Regitros“ savitarnoje adresu vp.regitra.lt arba atvykus į padalinį – tada, kaip nurodo „Regitra“, „Jums reikės pateikti savo asmens dokumentą“. Kainoraštyje teorinių žinių patikrinimas nurodytas kaip 10,00 Eur.

Jeigu paaiškėja, kad atvykti negalėsi, „Regitra“ prašo pranešti likus bent 24 val. iki egzamino. Nepranešus ir neatvykus galioja atskira taisyklė: „pakartotinai jį laikyti galėsite ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų“ – tad neatvykimas be įspėjimo kainuoja ne tik pinigus, bet ir mėnesį.

Išlaikius teorijos egzaminą, rezultatas galioja ne amžinai: „Teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja iki bus išlaikytas praktikos egzaminas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.“ Metai skamba daug, bet praeina greičiau, nei atrodo, tad delsti su praktikos egzaminu neverta.

Ką pasiimti, kada atvykti ir kaip elgtis pačioje egzamino patalpoje – surinkome atskirai gide apie egzamino dieną.

Jeigu neišlaikei

„Regitros“ 2025 m. duomenimis, iš pirmo karto teorijos neišlaiko dauguma laikiusiųjų, tad nutiko ne kas nors ypatinga. Svarbu tik viena: nesiregistruoti kitam bandymui tą pačią dieną, kol neperžiūrėtos klaidos. Antras bandymas be analizės yra tas pats pirmas bandymas, tik brangesnis.

Ką daryti nuosekliai – aprašėme gide neišlaikius teorijos egzamino.

Šaltiniai

• „Regitra“, egzaminų statistika (B kategorijos egzaminus pirmuoju bandymu išlaikiusių gyventojų dalis): regitra.lt
• „Regitra“, teorijos egzamino tvarka, trukmė ir vertinimas: regitra.lt
• „Regitra“, egzaminų kainoraštis: regitra.lt
• Kelių eismo taisyklės (KET 32, 87, 88, 89, 90, 116.5, 116.6), suvestinė redakcija.